geisti
Appearance
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]From Proto-Balto-Slavic *géistei, *gístei, from Proto-Indo-European *gʰeidʰ-ie-, from *gʰeydʰ- (“to yearn for”). Cognate with Latvian gaidit (“to wait”),Old Prussian gẽide (“id”), Proto-Slavic *žьdàti (“to wait, expect”).[1][2][3]
Pronunciation
[edit]Verb
[edit]geĩsti (third-person present tense geĩdžia, third-person past tense geĩdė)
Conjugation
[edit]Conjugation of geisti
singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
geidžiu | geidi | geidžia | geidžiame, geidžiam |
geidžiate, geidžiat |
geidžia | |
past (būtasis kartinis laikas) |
geidž | geidei | geidė | geidėme, geidėm |
geidėte, geidėt |
geidė | ||
past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
geisdavau | geisdavai | geisdavo | geisdavome, geisdavom |
geisdavote, geisdavot |
geisdavo | ||
future (būsimasis laikas) |
geisiu | geisi | geis | geisime, geisim |
geisite, geisit |
geis | ||
subjunctive (tariamoji nuosaka) |
geisčiau | geistum | geistų | geistumėme, geistumėm, geistume |
geistumėte, geistumėt |
geistų | ||
imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | geisk, geiski |
tegeidžia | geiskime, geiskim |
geiskite, geiskit |
tegeidžia |
Participles of geisti
Adjectival (dalyviai) | |||
---|---|---|---|
active | passive | ||
present | geidžiąs, geidžiantis | geidžiamas | |
past | geidęs | geistas | |
past frequentative | geisdavęs | — | |
future | geisiąs, geisiantis | geisimas | |
participle of necessity | — | geistinas | |
Adverbial | |||
special (pusdalyvis) | geisdamas | ||
half-participle (padalyviai) |
present | geidžiant | |
past | geidus | ||
past frequentative | geisdavus | ||
future | geisiant | ||
manner of action (būdinys) | geiste, geistinai |
Derived terms
[edit]References
[edit]- ^ Derksen, Rick (2015) “geisti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 167
- ^ Guus Kroonen (2013) “gida-”, in Alexander Lubotsky, editor, Etymological Dictionary of Proto-Germanic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 11)[1], Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 177
- ^ Pokorny, Julius (1959) “426-427”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, pages 426-427