sprukti

Lithuanian

Etymology

Cognate with Proto-Slavic *prygati.

Verb

sprukti (third-person present tense sprunka, third-person past tense spruko)

1. to flee, burst/break free

Conjugation

Conjugation of sprukti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	sprunkù	sprunkì	spruka		sprukame, sprukam	sprukate, sprukat	spruka
	past (būtasis kartinis laikas)	sprukaũ	sprukaĩ	spruko		sprukome, sprukom	sprukote, sprukot	spruko
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	sprukdavau	sprukdavai	sprukdavo		sprukdavome, sprukdavom	sprukdavote, sprukdavot	sprukdavo
	future (būsimasis laikas)	spruksiu	spruksi	spruks		spruksime, spruksim	spruksite, spruksit	spruks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		sprukčiau	spruktum, spruktumei	spruktų		spruktumėme, spruktumėm, spruktume	spruktumėte, spruktumėt	spruktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	sprukk, sprukki	tespruka, tesprukie		sprukkime, sprukkim	sprukkite, sprukkit	tespruka, tesprukie

Participles of sprukti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		sprukąs, sprukantis	sprukamas
past		sprukęs	spruktas
past frequentative		sprukdavęs	—
future		spruksiąs, spruksiantis	spruksimas
participle of necessity		—	spruktinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		sprukdamas
half-participle (padalyviai)	present	sprukant
	past	sprukus
	past frequentative	sprukdavus
	future	spruksiant
manner of action (būdinys)		sprukte, spruktinai

Derived terms

• sprukimas (“the act of fleeing”)