nenorėti

Lithuanian

Etymology

ne- +‎ norėti

Verb

nenorė́ti

1. negative form of norėti; to not want

Conjugation

Conjugation of nenorėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nenoriu	nenori	nenori		nenorime, nenorim	nenorite, nenorit	nenori
	past (būtasis kartinis laikas)	nenorėjau	nenorėjai	nenorėjo		nenorėjome, nenorėjom	nenorėjote, nenorėjot	nenorėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	nenorėdavau	nenorėdavai	nenorėdavo		nenorėdavome, nenorėdavom	nenorėdavote, nenorėdavot	nenorėdavo
	future (būsimasis laikas)	nenorėsiu	nenorėsi	nenorės		nenorėsime, nenorėsim	nenorėsite, nenorėsit	nenorės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		nenorėčiau	nenorėtum, nenorėtumei	nenorėtų		nenorėtumėme, nenorėtumėm, nenorėtume	nenorėtumėte, nenorėtumėt	nenorėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	nenorėk, nenorėki	tenenori, tenenorie		nenorėkime, nenorėkim	nenorėkite, nenorėkit	tenenori, tenenorie

Participles of nenorėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		nenorįs, nenorintis	nenorimas
past		nenorėjęs	nenorėtas
past frequentative		nenorėdavęs	—
future		nenorėsiąs, nenorėsiantis	nenorėsimas
participle of necessity		—	nenorėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		nenorėdamas
half-participle (padalyviai)	present	nenorint
	past	nenorėjus
	past frequentative	nenorėdavus
	future	nenorėsiant
manner of action (būdinys)		nenorėte, nenorėtinai