dykas

See also: Dykas

Lithuanian

Etymology

Cognate with Latvian dīks (“empty”), Proto-Slavic *dikъ (“wild”). Could be a borrowing from Slavic, but the difference in meaning is significant.

Adjective

dỹkas m (feminine dykà) stress pattern 4

1. empty, vacant

   Synonym: tuščias

   Antonym: pilnas

Declension

Non-pronominal forms (neįvardžiuotinės formos) of dykas

positive degree
neuter		dỹka
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dỹkas	dykì		dykà	dỹkos
genitive	dỹko	dykų̃		dykõs	dykų̃
dative	dykám	dykíems		dỹkai	dykóms
accusative	dỹką	dykùs		dỹką	dykàs
instrumental	dykù	dykaĩs		dykà	dykomìs
locative	dykamè	dykuosè		dykojè	dykosè
vocative	dỹkas	dykì		dykà	dỹkos
comparative degree
neuter		dykiaũ
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dykèsnis	dykesnì		dykèsnė	dykèsnės
genitive	dykèsnio	dykesnių̃		dykesnė̃s	dykesnių̃
dative	dykesniám	dykesníems		dykèsnei	dykesnė̃ms
accusative	dykèsnį	dykesniùs		dykèsnę	dykesnès
instrumental	dykesniù	dykesniaĩs		dykesnè	dykesnėmìs
locative	dykesniamè	dykesniuosè		dykèsnėje	dykesnėsè
superlative degree
neuter		dykiáusia
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dykiáusias	dykiáusi		dykiáusia	dykiáusios
genitive	dykiáusio	dykiáusių		dykiáusios	dykiáusių
dative	dykiáusiam	dykiáusiems		dykiáusiai	dykiáusioms
accusative	dykiáusią	dykiáusius		dykiáusią	dykiáusias
instrumental	dykiáusiu	dykiáusiais		dykiáusia	dykiáusiomis
locative	dykiáusiame	dykiáusiuose		dykiáusioje	dykiáusiose

Pronominal forms (įvardžiuotinės formos) of dykas

positive degree
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dykàsis	dykíeji		dykóji	dỹkosios
genitive	dỹkojo	dykų̃jų		dykõsios	dykų̃jų
dative	dykájam	dykíesiems		dỹkajai	dykósioms
accusative	dỹkąjį	dykúosius		dỹkąją	dyką́sias
instrumental	dykúoju	dykaĩsiais		dyką́ja	dykõsiomis
locative	dykãjame	dykuõsiuose		dykõjoje	dykõsiose
vocative	dykàsis	dykíeji		dykóji	dỹkosios
comparative degree
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dykesnỹsis	dykesníeji		dykesnióji	dykèsniosios
genitive	dykèsniojo	dykesnių̃jų		dykesniõsios	dykesnių̃jų
dative	dykesniájam	dykesníesiems		dykèsniajai	dykesniósioms
accusative	dykèsnįjį	dykesniúosius		dykèsniąją	dykesnią́sias
instrumental	dykesniúoju	dykesniaĩsiais		dykesnią́ja	dykesniõsiomis
locative	dykesniãjame	dykesniuõsiuose		dykesniõjoje	dykesniõsiose
superlative degree
	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	dykiáusiasis	dykiáusieji		dykiáusioji	dykiáusiosios
genitive	dykiáusiojo	dykiáusiųjų		dykiáusiosios	dykiáusiųjų
dative	dykiáusiajam	dykiáusiesiems		dykiáusiajai	dykiáusiosioms
accusative	dykiáusiąjį	dykiáusiuosius		dykiáusiąją	dykiáusiąsias
instrumental	dykiáusiuoju	dykiáusiaisiais		dykiáusiąja	dykiáusiosiomis
locative	dykiáusiajame	dykiáusiuosiuose		dykiáusiojoje	dykiáusiosiose

Derived terms

• dykuma (“desert”)
• dykumas (“emptiness”)

References

• “dykas”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024
• Derksen, Rick (2015) “dykas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 129

Swedish

Verb

dykas

1. passive infinitive of dyka