dingti

See also: dǐngtì

Lithuanian

From the zero-grade of the root of deñgti (“cover, conceal”). Cognate with Latvian diñgt (“to be quiet, control oneself”).

diñgti (third-person present tense diñgsta, third-person past tense diñgo)

(intransitive) to disappear, vanish, go away
Diñk mán ìš akių̃! - Get out of my sight!
(intransitive) get away; find a place for oneself
Mán jaũ nėrà kur̃ diñgti. - I have no way out now.

Àš põ pirtiẽs vakarýkščios võs gýva - nèt nezinaũ kur̃ diñgti. - I was half dead after last night's sauna; I didn't know what to do with myself.

Conjugation of dingti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	dingstù	dingstì	diñgsta	diñgstame, diñgstam	diñgstate, diñgstat	diñgsta
	past (būtasis kartinis laikas)	dingaũ	dingaĩ	diñgo	diñgome, diñgom	diñgote, diñgot	diñgo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	diñgdavau	diñgdavai	diñgdavo	diñgdavome, diñgdavom	diñgdavote, diñgdavot	diñgdavo
	future (būsimasis laikas)	diñgsiu	diñgsi	diñgs	diñgsime, diñgsim	diñgsite, diñgsit	diñgs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		diñgčiau	diñgtum, diñgtumei	diñgtų	diñgtumėme, diñgtumėm, diñgtume	diñgtumėte, diñgtumėt	diñgtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	diñk, diñki	tediñgsta, tediñgstie	diñkime, diñkim	diñkite, diñkit	tediñgsta, tediñgstie

Participles of dingti

Derksen, Rick (2015) “dingti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 130-131