Jump to content

diiuncturus

From Wiktionary, the free dictionary

Latin

[edit]

Etymology

[edit]

Future active participle of diiungō.

Participle

[edit]

dīiūnctūrus (feminine dīiūnctūra, neuter dīiūnctūrum); first/second-declension participle

  1. Alternative form of disiūncturus

Declension

[edit]

First/second-declension adjective.

singular plural
masculine feminine neuter masculine feminine neuter
nominative dīiūnctūrus dīiūnctūra dīiūnctūrum dīiūnctūrī dīiūnctūrae dīiūnctūra
genitive dīiūnctūrī dīiūnctūrae dīiūnctūrī dīiūnctūrōrum dīiūnctūrārum dīiūnctūrōrum
dative dīiūnctūrō dīiūnctūrae dīiūnctūrō dīiūnctūrīs
accusative dīiūnctūrum dīiūnctūram dīiūnctūrum dīiūnctūrōs dīiūnctūrās dīiūnctūra
ablative dīiūnctūrō dīiūnctūrā dīiūnctūrō dīiūnctūrīs
vocative dīiūnctūre dīiūnctūra dīiūnctūrum dīiūnctūrī dīiūnctūrae dīiūnctūra