disiuncturus
Latin
[edit]Etymology
[edit]Future active participle of disiungō.
Participle
[edit]disiūnctūrus (feminine disiūnctūra, neuter disiūnctūrum); first/second-declension participle
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | disiūnctūrus | disiūnctūra | disiūnctūrum | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūra | |
| genitive | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūrī | disiūnctūrōrum | disiūnctūrārum | disiūnctūrōrum | |
| dative | disiūnctūrō | disiūnctūrae | disiūnctūrō | disiūnctūrīs | |||
| accusative | disiūnctūrum | disiūnctūram | disiūnctūrum | disiūnctūrōs | disiūnctūrās | disiūnctūra | |
| ablative | disiūnctūrō | disiūnctūrā | disiūnctūrō | disiūnctūrīs | |||
| vocative | disiūnctūre | disiūnctūra | disiūnctūrum | disiūnctūrī | disiūnctūrae | disiūnctūra | |