įvardžiuotinis
Lithuanian
[edit]Pronunciation
[edit]Adjective
[edit]įvardžiúotinis m (feminine įvardžiúotinė) stress pattern 1[1]
Declension
[edit]| masculine | feminine | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| singular | plural | singular | plural | ||
| nominative | įvardžiúotinis | įvardžiúotiniai | įvardžiúotinė | įvardžiúotinės | |
| genitive | įvardžiúotinio | įvardžiúotinių | įvardžiúotinės | įvardžiúotinių | |
| dative | įvardžiúotiniam | įvardžiúotiniams | įvardžiúotinei | įvardžiúotinėms | |
| accusative | įvardžiúotinį | įvardžiúotinius | įvardžiúotinę | įvardžiúotines | |
| instrumental | įvardžiúotiniu | įvardžiúotiniais | įvardžiúotine | įvardžiúotinėmis | |
| locative | įvardžiúotiniame | įvardžiúotiniuose | įvardžiúotinėje | įvardžiúotinėse | |
| vocative | įvardžiúotinis | įvardžiúotiniai | įvardžiúotinė | įvardžiúotinės | |
Antonyms
[edit]References
[edit]- ^ “įvardžiuotinis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025