vykdytojas

Lithuanian

Etymology

From výkdyti (“to implement, carry out, execute”) +‎ -ojas (“agentive suffix”).

Noun

výkdytojas m (plural výkdytojai, feminine výkdytoja) stress pattern 1

1. executor, operator, principal

   teismo vykdytojas ― bailiff

   testamento vykdytojas ― executor of a will

Declension

Declension of výkdytojas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	výkdytojas	výkdytojai
genitive (kilmininkas)	výkdytojo	výkdytojų
dative (naudininkas)	výkdytojui	výkdytojams
accusative (galininkas)	výkdytoją	výkdytojus
instrumental (įnagininkas)	výkdytoju	výkdytojais
locative (vietininkas)	výkdytojuje	výkdytojuose
vocative (šauksmininkas)	výkdytojau	výkdytojai

Further reading

• “vykdytojas”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024