tenkinti

Lithuanian

Etymology

From an infixed form of tèkti (“to receive fortune of”).

Verb

ténkinti (third-person present tense ténkina, third-person past tense ténkino)

1. (transitive, with accusative) to please

Conjugation

Conjugation of tenkinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	tenkinu	tenkini	tenkina		tenkiname, tenkinam	tenkinate, tenkinat	tenkina
	past (būtasis kartinis laikas)	tenkinau	tenkinai	tenkino		tenkinome, tenkinom	tenkinote, tenkinot	tenkino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	tenkindavau	tenkindavai	tenkindavo		tenkindavome, tenkindavom	tenkindavote, tenkindavot	tenkindavo
	future (būsimasis laikas)	tenkinsiu	tenkinsi	tenkins		tenkinsime, tenkinsim	tenkinsite, tenkinsit	tenkins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		tenkinčiau	tenkintum, tenkintumei	tenkintų		tenkintumėme, tenkintumėm, tenkintume	tenkintumėte, tenkintumėt	tenkintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	tenkink, tenkinki	tetenkina, tetenkinie		tenkinkime, tenkinkim	tenkinkite, tenkinkit	tetenkina, tetenkinie

Participles of tenkinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		tenkinąs, tenkinantis	tenkinamas
past		tenkinęs	tenkintas
past frequentative		tenkindavęs	—
future		tenkinsiąs, tenkinsiantis	tenkinsimas
participle of necessity		—	tenkintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		tenkindamas
half-participle (padalyviai)	present	tenkinant
	past	tenkinus
	past frequentative	tenkindavus
	future	tenkinsiant
manner of action (būdinys)		tenkinte, tenkintinai