svarba
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]A derivative of svar-, the o-grade of sver̃ti (“to weigh”).[1]
Pronunciation
[edit]Noun
[edit]svarbà f (plural svar̃bos) stress pattern 4
Declension
[edit]Declension of svarbà
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | svarbà | svar̃bos |
genitive (kilmininkas) | svarbõs | svarbų̃ |
dative (naudininkas) | svar̃bai | svarbóms |
accusative (galininkas) | svar̃bą | svarbàs |
instrumental (įnagininkas) | svarbà | svarbomìs |
locative (vietininkas) | svarbojè | svarbosè |
vocative (šauksmininkas) | svar̃ba | svar̃bos |
Derived terms
[edit]- svarbùs (“important”)
References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “sver̃ti”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 619