sulaukti

Lithuanian

Etymology

su- +‎ laukti

Pronunciation

• IPA^(key): [sʊˈlaʊkʲtʲɪ]

Verb

suláukti (third-person present tense suláukia, third-person past tense suláukė)

1. to wait for or until [with genitive]

   Ar sulauksi manęs?

   Will you wait for me to get there?

2. to live to see [with genitive]

   Ji nesulauks metų galo.

   She won't live to see the end of the year.

Conjugation

Conjugation of sulaukti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	sulaukiu	sulauki	sulaukia		sulaukiame, sulaukiam	sulaukiate, sulaukiat	sulaukia
	past (būtasis kartinis laikas)	sulaukiau	sulaukei	sulaukė		sulaukėme, sulaukėm	sulaukėte, sulaukėt	sulaukė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	sulaukdavau	sulaukdavai	sulaukdavo		sulaukdavome, sulaukdavom	sulaukdavote, sulaukdavot	sulaukdavo
	future (būsimasis laikas)	sulauksiu	sulauksi	sulauks		sulauksime, sulauksim	sulauksite, sulauksit	sulauks
subjunctive (tariamoji nuosaka)		sulaukčiau	sulauktum	sulauktų		sulauktumėme, sulauktumėm, sulauktume	sulauktumėte, sulauktumėt	sulauktų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	sulauk, sulauki	tesulaukia		sulaukime, sulaukim	sulaukite, sulaukit	tesulaukia

Participles of sulaukti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		sulaukiąs, sulaukiantis	sulaukiamas
past		sulaukęs	sulauktas
past frequentative		sulaukdavęs	—
future		sulauksiąs, sulauksiantis	sulauksimas
participle of necessity		—	sulauktinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		sulaukdamas
half-participle (padalyviai)	present	sulaukiant
	past	sulaukus
	past frequentative	sulaukdavus
	future	sulauksiant
manner of action (būdinys)		sulaukte, sulauktinai

Derived terms

• sulaukimas

Participle

sulaukti m pl

1. nominative/vocative masculine plural of sulauktas