sprogmuo

Lithuanian

Etymology

sprógti (“to explode”) +‎ -muõ

Noun

sprogmuõ m (plural sprógmenys) stress pattern 3a or
sprogmuõ m (plural sprõgmenys) stress pattern 3b

1. (usually in the plural) explosive device

Declension

sprogmuõ (3a):

Declension of sprogmuõ

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	sprogmuõ	sprógmenys
genitive (kilmininkas)	sprogmeñs	sprogmenų̃
dative (naudininkas)	sprógmeniui	sprogmenìms
accusative (galininkas)	sprógmenį	sprógmenis
instrumental (įnagininkas)	sprógmeniu	sprogmenimìs
locative (vietininkas)	sprogmenyjè	sprogmenysè
vocative (šauksmininkas)	sprogmeniẽ	sprógmenys

sprogmuõ (3b):

Declension of sprogmuõ

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	sprogmuõ	sprõgmenys
genitive (kilmininkas)	sprogmeñs	sprogmenų̃
dative (naudininkas)	sprõgmeniui	sprogmenìms
accusative (galininkas)	sprõgmenį	sprõgmenis
instrumental (įnagininkas)	sprõgmeniu	sprogmenimìs
locative (vietininkas)	sprogmenyjè	sprogmenysè
vocative (šauksmininkas)	sprogmeniẽ	sprõgmenys

See also

• sprogalas (“explosive material”)

Further reading

• “sprogmuo”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024
• “sprogmuo”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, ekalba.lt, 1954–2024