pulkininkas

Lithuanian

Etymology

From pul̃kas (“regiment”) +‎ -ininkas. Compare Polish pułkownik.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈpʊlʲˑkʲɪnʲɪŋkɐs]
• Hyphenation: pul‧ki‧nin‧kas

Noun

pul̃kininkas m (plural pul̃kininkai, feminine pul̃kininkė) stress pattern 1

1. (military) colonel

Declension

Declension of pul̃kininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	pul̃kininkas	pul̃kininkai
genitive (kilmininkas)	pul̃kininko	pul̃kininkų
dative (naudininkas)	pul̃kininkui	pul̃kininkams
accusative (galininkas)	pul̃kininką	pul̃kininkus
instrumental (įnagininkas)	pul̃kininku	pul̃kininkais
locative (vietininkas)	pul̃kininke	pul̃kininkuose
vocative (šauksmininkas)	pul̃kininke	pul̃kininkai

Derived terms

• generõlas pul̃kininkas
• pul̃kininkas leitenántas
• pãpulkininkis

 

Related terms

• pulkáuti
• pulkúoti
• pul̃kas

 

Further reading

• “pulkininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “pulkininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
• pulkininkas, entry by Eugenijus Simonas Kisinas, in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)