olfacturus
Latin
[edit]Etymology
[edit]Future active participle of olfaciō.
Participle
[edit]olfactūrus (feminine olfactūra, neuter olfactūrum); first/second-declension participle
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | olfactūrus | olfactūra | olfactūrum | olfactūrī | olfactūrae | olfactūra | |
| genitive | olfactūrī | olfactūrae | olfactūrī | olfactūrōrum | olfactūrārum | olfactūrōrum | |
| dative | olfactūrō | olfactūrae | olfactūrō | olfactūrīs | |||
| accusative | olfactūrum | olfactūram | olfactūrum | olfactūrōs | olfactūrās | olfactūra | |
| ablative | olfactūrō | olfactūrā | olfactūrō | olfactūrīs | |||
| vocative | olfactūre | olfactūra | olfactūrum | olfactūrī | olfactūrae | olfactūra | |