neturėti

See also: neturēti

Lithuanian

Etymology

ne- +‎ turėti

Verb

neturė́ti (third-person present tense netùri, third-person past tense neturė́jo)

1. negative form of turėti (“to have, to have to (do)”)

Conjugation

Conjugation of neturėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	neturiu	neturi	neturi		neturime, neturim	neturite, neturit	neturi
	past (būtasis kartinis laikas)	neturėjau	neturėjai	neturėjo		neturėjome, neturėjom	neturėjote, neturėjot	neturėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	neturėdavau	neturėdavai	neturėdavo		neturėdavome, neturėdavom	neturėdavote, neturėdavot	neturėdavo
	future (būsimasis laikas)	neturėsiu	neturėsi	neturės		neturėsime, neturėsim	neturėsite, neturėsit	neturės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		neturėčiau	neturėtum, neturėtumei	neturėtų		neturėtumėme, neturėtumėm, neturėtume	neturėtumėte, neturėtumėt	neturėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	neturėk, neturėki	teneturi, teneturie		neturėkime, neturėkim	neturėkite, neturėkit	teneturi, teneturie

Participles of neturėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		neturįs, neturintis	neturimas
past		neturėjęs	neturėtas
past frequentative		neturėdavęs	—
future		neturėsiąs, neturėsiantis	neturėsimas
participle of necessity		—	neturėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		neturėdamas
half-participle (padalyviai)	present	neturint
	past	neturėjus
	past frequentative	neturėdavus
	future	neturėsiant
manner of action (būdinys)		neturėte, neturėtinai