močiutė
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]móčia (“mom”) + -utė (“diminutive suffix”).[1]
Pronunciation
[edit]
Noun
[edit]močiùtė f (plural močiùtės) stress pattern 2
Declension
[edit]Declension of močiùtė
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | močiùtė | močiùtės |
| genitive (kilmininkas) | močiùtės | močiùčių |
| dative (naudininkas) | močiùtei | močiùtėms |
| accusative (galininkas) | močiùtę | močiutès |
| instrumental (įnagininkas) | močiutè | močiùtėmis |
| locative (vietininkas) | močiùtėje | močiùtėse |
| vocative (šauksmininkas) | močiùte | močiùtės |
References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “móčia”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 408