miuker

Old Swedish

Etymology

From Old Norse mjúkr, from Proto-Germanic *meukaz.

Adjective

miūker

1. soft
2. meek
3. flexible

Declension

Declension of miūker (strong)

singular	masculine	feminine	neuter
nominative	miūker	miūk	miūkt
accusative	miūkan	miūka	miūkt
dative	miūkum miūkom	miūkri miūkre	miūku miūko
genitive	miūks	miūkrar	miūks
plural	masculine	feminine	neuter
nominative	miūkir miūker	miūkar	miūk
accusative	miūka	miūkar	miūk
dative	miūkum miūkom	miūkum miūkom	miūkum miūkom
genitive	miūkra miūka	miūkra miūka	miūkra miūka

Declension of miūker (weak)

singular	masculine	feminine	neuter
nominative	miūki miūke	miūka	miūka
accusative	miūka	miūku miūko	miūka
dative	miūka	miūku miūko	miūka
genitive	miūka	miūku miūko	miūka
plural	masculine	feminine	neuter
nominative	miūku miūko	miūku miūko	miūku miūko
accusative	miūku miūko	miūku miūko	miūku miūko
dative	miūku miūko	miūku miūko	miūku miūko
genitive	miūku miūko	miūku miūko	miūku miūko

Descendants

• Swedish: mjuk