mūrininkas

Lithuanian

Etymology

From mū́ras (“masonry, wall”) +‎ -ininkas (agentive suffix).

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈmuːrʲɪnʲɪŋkɐs]
• Hyphenation: mū‧ri‧nin‧kas

Noun

mū́rininkas m (plural mū́rininkai, feminine mū́rininkė) stress pattern 1

1. bricklayer

   Hypernym: statýbininkas

Declension

Declension of mū́rininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	mū́rininkas	mū́rininkai
genitive (kilmininkas)	mū́rininko	mū́rininkų
dative (naudininkas)	mū́rininkui	mū́rininkams
accusative (galininkas)	mū́rininką	mū́rininkus
instrumental (įnagininkas)	mū́rininku	mū́rininkais
locative (vietininkas)	mū́rininke	mū́rininkuose
vocative (šauksmininkas)	mū́rininke	mū́rininkai

Derived terms

• mūrininkỹstė

 

Related terms

• mū́ras
• mū́rinis
• mū́ryti
• mū̃ris

 

Further reading

• “mūrininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024
• “mūrininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, ekalba.lt, 1954–2024