laižyti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *léiźtei, *láiźīˀtei, from Proto-Indo-European *leyǵʰ-.

Pronunciation

• IPA^(key): [lɐjˈʑiːtʲɪ]

Verb

laižýti (third-person present tense laĩžo, third-person past tense laĩžė)

1. (transitive, with accusative) to lick

Conjugation

Conjugation of laižyti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	laižau	laižai	laižo		laižome, laižom	laižote, laižot	laižo
	past (būtasis kartinis laikas)	laižiau	laižei	laižė		laižėme, laižėm	laižėte, laižėt	laižė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	laižydavau	laižydavai	laižydavo		laižydavome, laižydavom	laižydavote, laižydavot	laižydavo
	future (būsimasis laikas)	laižysiu	laižysi	laižys		laižysime, laižysim	laižysite, laižysit	laižys
subjunctive (tariamoji nuosaka)		laižyčiau	laižytum, laižytumei	laižytų		laižytumėme, laižytumėm, laižytume	laižytumėte, laižytumėt	laižytų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	laižyk, laižyki	telaižo, telaižai		laižykime, laižykim	laižykite, laižykit	telaižo, telaižai

Participles of laižyti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		laižąs, laižantis	laižomas
past		laižęs	laižytas
past frequentative		laižydavęs	—
future		laižysiąs, laižysiantis	laižysimas
participle of necessity		—	laižytinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		laižydamas
half-participle (padalyviai)	present	laižant
	past	laižius
	past frequentative	laižydavus
	future	laižysiant
manner of action (būdinys)		laižyte, laižytinai

Derived terms

prefixed forms of laižyti

• aplaižyti
• atsilaižyti
• įlaižyti
• išlaižyti
• nulaižyti
• palaižyti
• persilaižyti
• pralaižyti
• prilaižyti
• sulaižyti
• užlaižyti

• laižymas
• laižytojas

Related terms

• liežuvis