kitakalbis

Lithuanian

Etymology

From kitas +‎ kalba.

Pronunciation

• IPA^(key): [kʲɪ.tɐˈkɐlʲ.bʲɪs]
• Hyphenation: ki‧ta‧kal‧bis

Adjective

kitakal̃bis m (feminine kitakal̃bė) stress pattern 2

1. non-native (who speaks another language)

Declension

declension of kitakalbis

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	kitakal̃bis	kitakal̃biai		kitakal̃bė	kitakal̃bės
genitive	kitakal̃bio	kitakal̃bių		kitakal̃bės	kitakal̃bių
dative	kitakal̃biam	kitakal̃biams		kitakal̃bei	kitakal̃bėms
accusative	kitakal̃bį	kitakalbiùs		kitakal̃bę	kitakalbès
instrumental	kitakalbiù	kitakal̃biais		kitakalbè	kitakal̃bėmis
locative	kitakal̃biame	kitakal̃biuose		kitakal̃bėje	kitakal̃bėse
vocative	kitakal̃bis	kitakal̃biai		kitakal̃bė	kitakal̃bės

Noun

kitakal̃bis m (plural kitakal̃biai, feminine kitakal̃bė) stress pattern 2

1. non-native speaker, foreign language speaker

Declension

Declension of kitakal̃bis

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	kitakal̃bis	kitakal̃biai
genitive (kilmininkas)	kitakal̃bio	kitakal̃bių
dative (naudininkas)	kitakal̃biui	kitakal̃biams
accusative (galininkas)	kitakal̃bį	kitakalbiùs
instrumental (įnagininkas)	kitakalbiù	kitakal̃biais
locative (vietininkas)	kitakal̃byje	kitakal̃biuose
vocative (šauksmininkas)	kitakal̃bi	kitakal̃biai

Further reading

• “kitakalbis”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.