kainuoti

Lithuanian

Etymology

From káina (“price”) +‎ -úoti.

Pronunciation

• IPA^(key): /kɐɪ̯ˈnuɔtʲɪ/

Verb

kainúoti (third-person present tense kainúoja, third-person past tense kainãvo)

1. to be priced
2. to cost

   Kiek kainuoja? ― How much does it cost?

Conjugation

Conjugation of kainuoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kainúoju	kainúoji	kainúoja		kainúojame, kainúojam	kainúojate, kainúojat	kainúoja
	past (būtasis kartinis laikas)	kainavaũ	kainavaĩ	kainãvo		kainãvome, kainãvom	kainãvote, kainãvot	kainãvo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kainúodavau	kainúodavai	kainúodavo		kainúodavome, kainúodavom	kainúodavote, kainúodavot	kainúodavo
	future (būsimasis laikas)	kainúosiu	kainúosi	kainuõs		kainúosime, kainúosim	kainúosite, kainúosit	kainuõs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kainúočiau	kainúotum	kainúotų		kainúotumėme, kainúotumėm, kainúotume	kainúotumėte, kainúotumėt	kainúotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kainúok, kainúoki	tekainúoja		kainúokime, kainúokim	kainúokite, kainúokit	tekainúoja

Participles of kainuoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kainúojąs, kainúojantis	kainúojamas
past		kainãvęs	kainúotas
past frequentative		kainúodavęs	—
future		kainúosiąs, kainúosiantis	kainúosimas
participle of necessity		—	kainúotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kainúodamas
half-participle (padalyviai)	present	kainúojant
	past	kainãvus
	past frequentative	kainúodavus
	future	kainúosiant
manner of action (būdinys)		kainúote, kainúotinai

Further reading

• “kainuoti”, in Lietuvių kalbos žodynas, lkz.lt, 1941–2024
• “kainuoti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, ekalba.lt, 1954–2024