iuncturus

Latin

Etymology

Future active participle of iungō (“join”).

Participle

iūnctūrus (feminine iūnctūra, neuter iūnctūrum); first/second-declension participle

1. about to join

Declension

First/second-declension adjective.

	singular				plural
	masculine	feminine	neuter		masculine	feminine	neuter
nominative	iūnctūrus	iūnctūra	iūnctūrum		iūnctūrī	iūnctūrae	iūnctūra
genitive	iūnctūrī	iūnctūrae	iūnctūrī		iūnctūrōrum	iūnctūrārum	iūnctūrōrum
dative	iūnctūrō	iūnctūrae	iūnctūrō		iūnctūrīs
accusative	iūnctūrum	iūnctūram	iūnctūrum		iūnctūrōs	iūnctūrās	iūnctūra
ablative	iūnctūrō	iūnctūrā	iūnctūrō		iūnctūrīs
vocative	iūnctūre	iūnctūra	iūnctūrum		iūnctūrī	iūnctūrae	iūnctūra

Derived terms

• iūnctūra