inventurus
Latin
[edit]Etymology
[edit]Future active participle of inveniō (“I find; discover”).
Participle
[edit]inventūrus (feminine inventūra, neuter inventūrum); first/second-declension participle
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | inventūrus | inventūra | inventūrum | inventūrī | inventūrae | inventūra | |
| genitive | inventūrī | inventūrae | inventūrī | inventūrōrum | inventūrārum | inventūrōrum | |
| dative | inventūrō | inventūrae | inventūrō | inventūrīs | |||
| accusative | inventūrum | inventūram | inventūrum | inventūrōs | inventūrās | inventūra | |
| ablative | inventūrō | inventūrā | inventūrō | inventūrīs | |||
| vocative | inventūre | inventūra | inventūrum | inventūrī | inventūrae | inventūra | |