išmirti
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Pronunciation
[edit]Verb
[edit]išmir̃ti (third-person present tense išmìršta, third-person past tense ìšmirė)
Conjugation
[edit]Conjugation of išmirti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
išmirštu | išmiršti | išmiršta | išmirštame, išmirštam |
išmirštate, išmirštat |
išmiršta | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
išmiriau | išmirei | išmirė | išmirėme, išmirėm |
išmirėte, išmirėt |
išmirė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
išmirdavau | išmirdavai | išmirdavo | išmirdavome, išmirdavom |
išmirdavote, išmirdavot |
išmirdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
išmirsiu | išmirsi | išmirs | išmirsime, išmirsim |
išmirsite, išmirsit |
išmirs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
išmirčiau | išmirtum | išmirtų | išmirtumėme, išmirtumėm, išmirtume |
išmirtumėte, išmirtumėt |
išmirtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | išmirk, išmirki |
teišmiršta | išmirkime, išmirkim |
išmirkite, išmirkit |
teišmiršta | ||
Participles of išmirti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | išmirštąs, išmirštantis | išmirštamas | |
| past | išmiręs | išmirtas | |
| past frequentative | išmirdavęs | — | |
| future | išmirsiąs, išmirsiantis | išmirsimas | |
| participle of necessity | — | išmirtinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | išmirdamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | išmirštant | |
| past | išmirus | ||
| past frequentative | išmirdavus | ||
| future | išmirsiant | ||
| manner of action (būdinys) | išmirte, išmirtinai | ||