consecuturus
Latin
[edit]Etymology
[edit]Future active participle of cōnsequor.
Participle
[edit]cōnsecūtūrus (feminine cōnsecūtūra, neuter cōnsecūtūrum); first/second-declension participle
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | cōnsecūtūrus | cōnsecūtūra | cōnsecūtūrum | cōnsecūtūrī | cōnsecūtūrae | cōnsecūtūra | |
| genitive | cōnsecūtūrī | cōnsecūtūrae | cōnsecūtūrī | cōnsecūtūrōrum | cōnsecūtūrārum | cōnsecūtūrōrum | |
| dative | cōnsecūtūrō | cōnsecūtūrae | cōnsecūtūrō | cōnsecūtūrīs | |||
| accusative | cōnsecūtūrum | cōnsecūtūram | cōnsecūtūrum | cōnsecūtūrōs | cōnsecūtūrās | cōnsecūtūra | |
| ablative | cōnsecūtūrō | cōnsecūtūrā | cōnsecūtūrō | cōnsecūtūrīs | |||
| vocative | cōnsecūtūre | cōnsecūtūra | cōnsecūtūrum | cōnsecūtūrī | cōnsecūtūrae | cōnsecūtūra | |