conjecturus
Latin
[edit]Etymology
[edit]Future active participle of conjiciō
Participle
[edit]conjectūrus (feminine conjectūra, neuter conjectūrum); first/second-declension participle
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | conjectūrus | conjectūra | conjectūrum | conjectūrī | conjectūrae | conjectūra | |
| genitive | conjectūrī | conjectūrae | conjectūrī | conjectūrōrum | conjectūrārum | conjectūrōrum | |
| dative | conjectūrō | conjectūrae | conjectūrō | conjectūrīs | |||
| accusative | conjectūrum | conjectūram | conjectūrum | conjectūrōs | conjectūrās | conjectūra | |
| ablative | conjectūrō | conjectūrā | conjectūrō | conjectūrīs | |||
| vocative | conjectūre | conjectūra | conjectūrum | conjectūrī | conjectūrae | conjectūra | |