confecturus
Latin
[edit]Participle
[edit]cōnfectūrus (feminine cōnfectūra, neuter cōnfectūrum); first/second-declension participle
- about to accomplish etc.
Declension
[edit]First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | cōnfectūrus | cōnfectūra | cōnfectūrum | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūra | |
| genitive | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūrī | cōnfectūrōrum | cōnfectūrārum | cōnfectūrōrum | |
| dative | cōnfectūrō | cōnfectūrae | cōnfectūrō | cōnfectūrīs | |||
| accusative | cōnfectūrum | cōnfectūram | cōnfectūrum | cōnfectūrōs | cōnfectūrās | cōnfectūra | |
| ablative | cōnfectūrō | cōnfectūrā | cōnfectūrō | cōnfectūrīs | |||
| vocative | cōnfectūre | cōnfectūra | cōnfectūrum | cōnfectūrī | cōnfectūrae | cōnfectūra | |