apkalbėti

Lithuanian

Etymology

ap- +‎ kalbėti

Pronunciation

• IPA^(key): [ɐpkɐlʲˈbʲeːtʲɪ]

Verb

apkalbė́ti (third-person present tense àpkalba, third-person past tense apkalbė́jo)

1. to slander

Conjugation

Conjugation of apkalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	apkalbu	apkalbi	apkalba		apkalbame, apkalbam	apkalbate, apkalbat	apkalba
	past (būtasis kartinis laikas)	apkalbėjau	apkalbėjai	apkalbėjo		apkalbėjome, apkalbėjom	apkalbėjote, apkalbėjot	apkalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	apkalbėdavau	apkalbėdavai	apkalbėdavo		apkalbėdavome, apkalbėdavom	apkalbėdavote, apkalbėdavot	apkalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	apkalbėsiu	apkalbėsi	apkalbės		apkalbėsime, apkalbėsim	apkalbėsite, apkalbėsit	apkalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		apkalbėčiau	apkalbėtum, apkalbėtumei	apkalbėtų		apkalbėtumėme, apkalbėtumėm, apkalbėtume	apkalbėtumėte, apkalbėtumėt	apkalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	apkalbėk, apkalbėki	teapkalba, teapkalbie		apkalbėkime, apkalbėkim	apkalbėkite, apkalbėkit	teapkalba, teapkalbie

Participles of apkalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		apkalbąs, apkalbantis	apkalbamas
past		apkalbėjęs	apkalbėtas
past frequentative		apkalbėdavęs	—
future		apkalbėsiąs, apkalbėsiantis	apkalbėsimas
participle of necessity		—	apkalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		apkalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	apkalbant
	past	apkalbėjus
	past frequentative	apkalbėdavus
	future	apkalbėsiant
manner of action (būdinys)		apkalbėte, apkalbėtinai

Derived terms

• apkalbus