žodynininkas
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]From žodýnas (“dictionary”) + -ininkas.
Pronunciation
[edit]Noun
[edit]žodýnininkas m (plural žodýnininkai, feminine žodýnininkė) stress pattern 1
- lexicographer (person who writes or compiles a dictionary)
- Synonym: leksikogrãfas
Declension
[edit]Declension of žodýnininkas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | žodýnininkas | žodýnininkai |
| genitive (kilmininkas) | žodýnininko | žodýnininkų |
| dative (naudininkas) | žodýnininkui | žodýnininkams |
| accusative (galininkas) | žodýnininką | žodýnininkus |
| instrumental (įnagininkas) | žodýnininku | žodýnininkais |
| locative (vietininkas) | žodýnininke | žodýnininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | žodýnininke | žodýnininkai |
Related terms
[edit]Further reading
[edit]- “žodynininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “žodynininkas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “žodynininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024