įkalbėti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ kalbėti

Pronunciation

• IPA^(key): [iːkɐlʲˈbʲeːtʲɪ]

Verb

įkalbė́ti (third-person present tense į̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)

1. to persuade, to encourage, to talk someone into (doing something)

   Jį įkalbėjau nusigerti.

   I talked him into getting drunk.

Conjugation

Conjugation of įkalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	įkalbu	įkalbi	įkalba		įkalbame, įkalbam	įkalbate, įkalbat	įkalba
	past (būtasis kartinis laikas)	įkalbėjau	įkalbėjai	įkalbėjo		įkalbėjome, įkalbėjom	įkalbėjote, įkalbėjot	įkalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	įkalbėdavau	įkalbėdavai	įkalbėdavo		įkalbėdavome, įkalbėdavom	įkalbėdavote, įkalbėdavot	įkalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	įkalbėsiu	įkalbėsi	įkalbės		įkalbėsime, įkalbėsim	įkalbėsite, įkalbėsit	įkalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		įkalbėčiau	įkalbėtum, įkalbėtumei	įkalbėtų		įkalbėtumėme, įkalbėtumėm, įkalbėtume	įkalbėtumėte, įkalbėtumėt	įkalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	įkalbėk, įkalbėki	teįkalba, teįkalbie		įkalbėkime, įkalbėkim	įkalbėkite, įkalbėkit	teįkalba, teįkalbie

Participles of įkalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		įkalbąs, įkalbantis	įkalbamas
past		įkalbėjęs	įkalbėtas
past frequentative		įkalbėdavęs	—
future		įkalbėsiąs, įkalbėsiantis	įkalbėsimas
participle of necessity		—	įkalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		įkalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	įkalbant
	past	įkalbėjus
	past frequentative	įkalbėdavus
	future	įkalbėsiant
manner of action (būdinys)		įkalbėte, įkalbėtinai