iškta

From Wiktionary, the free dictionary
Jump to navigation Jump to search

Veps

[edit]

Etymology

[edit]

From Proto-Finnic *iskedäk.

Verb

[edit]

iškta

  1. to hit, to strike, to beat
  2. to knock
  3. to hew, to carve
  4. to appear, to occur

Inflection

[edit]
Inflection of iškta (inflection type 25/purda)
1st infinitive iškta
present indic. iškeb
past indic. iški
present
indicative
past
indicative
imperative
1st singular išken iškin
2nd singular išked iškid iške
3rd singular iškeb iški iškkaha
1st plural iškem iškim iškkam
2nd plural išket iškit iškkat
3rd plural išktas
iškeba
iškiba iškkaha
sing. conneg.1 iške iškend iške
plur. conneg. iškkoi išknugoi iškkoi
present
conditional
past
conditional
potential
1st singular iškižin išknuižin išknen
2nd singular iškižid išknuižid iškned
3rd singular iškiži išknuiži iškneb
1st plural iškižim išknuižim išknem
2nd plural iškižit išknuižit išknet
3rd plural iškižiba išknuižiba iškneba
connegative iškiži išknuiži iškne
non-finite forms
1st infinitive iškta
2nd infinitive 3rd infinitive
inessive išktes inessive iškmas
instructive iškten illative iškmaha
participles elative iškmaspäi
present active iškii adessive iškmal
past active išknu abessive iškmat
past passive išktud
1 In imperative: used only in the second-person singular. The plural form is used with other persons.

References

[edit]